Talentų vadyba ir ekonomika tampa svarbiausiais progreso bei sėkmės veiksniais. Tuo tarpu darbuotojų, studentų, moksleivių ugdymas yra pirmiausiai orientuotas į silpnybių kompensavimą. Jei darbuotojas puikiai analizuoja, tačiau prastai prezentuoja, tai mes siunčiame jį į prezentavimo mokymus. Jei moksleiviui puikiai sekasi rašyti istorijas ir sunkiai sekasi skaičiuoti, tai mes jam samdome papildomą matematikos mokytoją. Tokiu būdu rengiame armijas vidutinybių.
Toliau noriu pasidalinti trimis įžvalgomis:
- Kaip pasireiškia stiprybės sąsajoje su talentu ir įdirbiu.
- Kodėl silpnybių kompensavimas toks gajus.
- Ką siūlau kiekvienam vadovui, darbuotojui, tėvui.
Kaip pasireiškia stiprybės sąsajoje su talentu ir įdirbiu. Sutarkime, kad stiprybė yra esamas gebėjimas nuolatos pasiekti ypatingą rezultatą, o talentas yra natūralus (įgimtas) veikimo, galvojimo, jautimo būdas (Donald O. Clifton, žymiausias stiprybėmis grįstos psichologijos mokslininkas). Pavyzdžiui, darbuotojo gebėjimas išanalizuoti sudėtingą duomenų masyvą yra stiprybė, o analitiškumas yra talentas.
STIPRYBĖ = TALENTAS x ĮDIRBIS; [1]
Tai reiškia, kad talentas yra tik galimybė, o mūsų įdirbis (mokymasis, praktikavimas) yra pasirinkimas, kuris talentą paverčia stiprybe. Priimkime, kad talentas ir įdirbis yra skalėjė nuo 1 iki 10, todėl stiprybė gali būti nuo 1 (1 x 1) iki 100 (10 x 10). Todėl mažiau talentingas (talentas = 6) didelį įdirbį (įdirbis = 10) padaręs žmogus aplenkia pritingintį (įdirbis = 4) natūralaus talento (talentas = 10) turėtoją (6 x 10 > 10 x4). Ir bet kuris iš jų bus labai pralenktas talentingo žmogaus su dideliu įdirbiu (10 x 10 = max).
Kodėl silpnybių kompensavimas toks gajus. Silpnybes mes kompensuojame dėl dviejų priežasčių – pirma, jos gali griauti stiprybes, antra, mes natūraliai patiriame didelį pasitenkinimą peržengę save.
Rezultatas, kurį galima pasiekti su stiprybe mažėja dėl susijųsių silpnybių, kurios nesiekia būtino minimumo, įtakos:
STIPRYBĖS REZULTATAS = STIPRYBĖ – SUSIJUSI SILPNYBĖ(S)_MAZIAU_UZ_MIN ; [2]
Grįžkime prie ansktesnio pavyzdžio. Analitiškumo talentą turintis darbuotojas gali puikiai išanalizuoti sudėtingą duomenų masyvą, tačiau galutinis rezultatas bus prastas, jei jis visai nesugebės atvaizduoti ir paaiškinti savo analizės. Todėl gali būti teisinga siųsti tokį darbuotoją ir į prezentavimo mokymą, kur jis įgytų bent minimalius gebėjimus pristatyti savo analizes. Ties būtinu minimumu turi baigtis silpnybių kompensavimas ir turime susitelkti į stiprybių vystymą.
Yra atskira plati tema, kodėl žmogui būna toks didelis pasitenkinimas įveikus save. Aš pasirinkau rašyti savo disertaciją apie dirbtinį (skaitinį) intelektą, nors iki tol jaučiausi silpnai ten reikalingoje matematikoje ir statistikoje ir turėjau pakartoti savarankiškai visą kursą nuo vidurinės mokyklos. Įveikęs save jaučiausi puikiai, nors paaukojau galimybę parašyti disertaciją iš federacinių duomenų bazių bei objektinių/reliacinių duomenų bazių sąsajos, kur visada lengvai perprasdavau visas plonybes.
Ką siūlau kiekvienam vadovui, darbuotojui, tėvui. Kiekvienam sakau, kad reikia daryti tai, ką labiausiai mėgsti, ką labiausiai moki ir kas teikia didžiausią naudą visuomenei.Pirmos dvi aibės kartu paėmus visada susijusios su mūsų stiprybėmis, tik naudodami savo stiprybes būsime geriausi ir mėgsime tą veiklą vienu metu. Žymus visuomenės veikėjas seras Ken Robinson tą vadina savo knygoje ir kalbose „the element“.
Kiekvienas vadovas turi nuolatos stengtis, kad jo darbuotojai darytų tai ką labiausiai mėgsta, moka ir teikia didžiausią naudą. Tą patį turi daryti kiekvienas tėvas ir mama.
Ir be abejo, pridėsiu ką esu sakęs ir anksčiau – turi pažinti ir įvaldyti save, kad galėtum vadovauti kitiems.